Kliento atžvilgiu policija priėmė nutarimą dėl eismo įvykio sukėlimo. Klientas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 85 Eur bauda bei 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Policijos vertinimu, sankryžoje sukdamas į kairę klientas nepraleido priešpriešiais tiesiai važiavusios transporto priemonės ir privertė jos vairuotoją keisti važiavimo kryptį, greitį bei staigiai stabdyti, dėl ko ši transporto priemonė atsitrenkė į kelio atitvarus.

Paruoštas skundas teismui, kuriuo ginčytas policijos priimtas nutarimas. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino visiškai – policijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną klientui nutraukė. Su tokiu sprendimu nesutiko policija, todėl pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad klientas apskritai nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, kartu konstatavo esmines policijos padarytas klaidas: policija netiksliai nustatė faktines įvykio aplinkybes, netinkamai nurodė pažeistus KET reikalavimus ir, svarbiausia, netinkamai kvalifikavo kliento veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Šio atvejo esminės aplinkybės ir teisiniai argumentai:

– eismo įvykis kilo klientui sankryžoje atliekant posūkį į kairę, kai priešpriešiais važiavusi transporto priemonė tęsė judėjimą tiesiai;

– policija kliento veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kaip pavojingą vairavimą ir dėl to skyrė ne tik baudą, bet ir 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimą;

– byloje buvo ginčijamas policijos pateiktas eismo įvykio mechanizmo bei kliento veiksmų teisinis vertinimas;

– policija kliento veiksmus netinkamai kvalifikavo kaip KET 9, 106 ir 108 punktų pažeidimą, nors teismas nustatė, kad konkrečioje situacijoje aktualūs buvo KET 9 ir 157 punktų reikalavimai;

– teismas nustatė, kad kliento padarytas pažeidimas buvo neatsargus;

– įvertinus konkrečias įvykio aplinkybes ir kliento kaltės formą, teismas konstatavo, kad veikos pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą;

– teismo vertinimu, kliento veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal gerokai švelnesnę ANK 417 straipsnio 3 dalį – kaip reikalavimo duoti kelią (nesudaryti kliūties) nevykdymas;

– už tokią veiką egzistavo galimybė surašyti administracinį nurodymą, pasiūlant sumokėti 15 Eur baudą ir apskritai neskiriant teisės vairuoti atėmimo;

– policijos padarytų klaidų ištaisyti teisme nebuvo galima, nes taip būtų pažeista kliento teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, teisė gintis nuo naujo administracinio kaltinimo ir teisė į teisingą procesą.

Apygardos teismas iš esmės patvirtino vieną svarbiausių gynybos argumentų – policija klientui nepagrįstai pritaikė ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į neatsargią kaltės formą ir konkrečios veikos pavojingumą, pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, pagal kurią klientui galėtų būti pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą be teisės vairuoti atėmimo.

Kadangi policijos padarytų faktinių ir teisinių klaidų ištaisyti teisme nepažeidžiant kliento procesinių teisių nebuvo galima, galutiniu ir įsiteisėjusiu apygardos teismo sprendimu policijos nutarimas, kuriuo klientui buvo paskirta 85 Eur bauda ir 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas, panaikintas, o byla grąžinta policijai.